Nemiegok! šaukia paukštis už lango
Verkia žvakė šviesos paliesta.
Nemiegok! šaukia dūžtantis stiklas
Kraujo ašara tirpsta delne.
Mintimis vis bėgioji po smėlį.
Tiksi laikrodis kraujo lašais.
Nemiegok! tyliai šaukę minutės,
Nes pavirsi ir tu pažadais.
Nemiegok! dar palauk minutėle...
Laša kraujas beribiais lašais
Nusinešdamas sužeista gėla,
Lyg pavasaris, saulę laukais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-03-06 17:08:21
kiek vampyriškai nuskambėjo: kraujas, kraujas, kraujas...Bet mintys geros
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2013-03-06 16:58:03
Turinys? Kraujo daugoka :)
Forma? Lyrikoj liepiamoji nuosaka nevartotina, venkite jos.
Anonimas
Sukurta: 2013-03-06 16:38:57
Labai gili ir stipri mintis, išraiškingas ir labai priimtinas man kūrinys, patiko.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-03-06 16:17:28
Trys posmai ir nė vienas be kraujo - labai agresyvus Jūsų pavasaris. Galima labiau paieškoti įvaizdžių, nes mūsų kalboje daug žodžių. Juk pavasaris sujudina kraują, bet jo nepalieja.
Vartotojas (-a): Albus Frenulum
Sukurta: 2013-03-06 16:14:26
Man atrodo, kad eilės apskritai giminiuojasi su ašaromis ir krauju...
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2013-03-06 16:10:28
Kas čia turėtų nemiegoti? Ir kodėl tiek daug kraujo?