X

1945 – 1955 m.

Par Naujoku kaima šlomštonti opelēs,
Mienesėinu blīksnēs no malūna prūda,
Kels kāp sena gėmbė, trūkēs krimt ė kelas,
Kol Šaukliū ganīkluos dolkiem pasėruoda.

Če tuo plīnie vieju, kor Granauskis braidė
Ė parašė kninga lekontė par dongo,
Tik Aiškūna mielio nesovėlgė raidiu,
Kor pri pat truobelės tēp gracingā ronguos.

Ak, to velnė vākė, vuos nesošokau aš,
Kāp gali ožmėrštė rītmetė opieli,
Kor pri lazduos karkla meškerė prirėšės,
I aukštībė vaizdus ė mintis ėškielē?

Īr ė tuos mergātės Alma arba Stasė –
Anū bruožā tarpās kāp prūdalie mienou,
Vėskou kningas druobie, kāp komuoduo rasi,
Tik nebūk ėštėžės Šaukliū kaima miemė.

Nieks nepakartuos jau tū laikū, tū šuokiu,
Tuos muokīklas kėima, vinkšnas patem kampė,
Ė krepšėnė aikštie dūkstontiu šeštuoku,
Čepa ė Gotauskė)1, kor so vākās tompies.

Metās nolingava – mūsa laimės duozė,
Jaunė vėrta senās, če kėtė atējė.
Tikta Stasės eilies, tik Granauskė pruoza –
Mes pri dabartėniu kartās priartiejem.

P. Čepas, I. Gotauskas – mokytojai)1