Žinau, esu įsitikinęs, Dieve, kad viskas vyksta pagal Tavo planą:
Dar visą šią savaitę lis, griaudės perkūnas ir ašarų upeliai tekės pakalnėn,
Griaudami pakeliui visa, ką esi lig šiol sutvėręs.
Dar kitą savaitę visi džiaustysis šlapius rūbus,
Tylūs neš iš rūsių užsilikusį vandenį, atvers plačiai langus,
Vėdins priplėkusias tamsias kamaras ir podėlius.
Ir dar po savaitės patekės ilgai laukta didžioji saulė.
Sieks jos visi, norėdami paliesti pirštų galiukais,
Nes nuo kiekvieno prisilietimo besąlyginė meilė
Kaip elektros srovė persmelks kiekvieną sielą ir kiekvieną kūną.
Ir stovės visi tokie išsitempę, iškėlę galvas,
Įbedę akis į tą didįjį meilės obuolį,
Į tą didįjį atpirkimo ir džiaugsmo ratą.
Ir sušvytės visų veidai nenusakoma šviesa,
Ir nušvis širdys ramia ir kilnia meile.
Meile, kurios jie troško visą gyvenimą,
Patys to nežinodami ir nenujausdami, kad taip gali būti.