(Pasaulio broliui - broliui lietuviui)

Žvelgiu į ateitį, ne praeitin.
Iš praeities tiktai jėgų semiuos,
Gyvendamas vienintele viltim -
Nepasiklysti žemiškuos takuos.

Nepasiklyst ir kelio nepamesti,
Kuris į tėviškės laukus parves,
Tenai vienintelį šaltinį rasti,
Tekėti skubantį ir dėl manęs.

Gyvybės galios paslaptingos,
Tautos galia taip pat didi,
Kai ji po priespaudos gėdingos
Užsidega ugnim širdy.

Teliks mažai, vos vienas kitas,
Kam žarija kalba dar degs
Ir „Tėve mūsų“ išmokytas
Vaikystėje, kol gyvas neš.

Gražus pasaulis, plačios erdvės
Šaukte juk šaukia – skrisk, žmogau,
Žali žemynai, jūrų gelmės
Akimirkai priklauso tau!

Lietuvi broli, tu laimingas,
Kol kas namus tikrai turi,
Kur Nemuno, Nevėžio vingiai,
Tenai visi, visi savi.
  
Mes juk ne dūmai – neišnyksim,
Kerosim ąžuolu plačiu,
Iš žemių svetimų sugrįšim...
Dievu ir Lietuva tikiu.