1893 m.

Gėršėnū kaimielis ož ganīkluom žīdu
Truobesēs Galdėku jau iš tuola švėitė,
Tik Markauskė bėržė ė nomus išvīdės
Jau anėms nebskīrsi ėšimtėnės vėitas.

Gėršėniškiu žemė talėntās tortinga –
Galdėka Aduoma)1 piešėnē pasklida
Po pasauli vėsa ė spalvingās vingēs
Grižt pri gimta noma so garbies palīduom.

Auga če pri kelė oužoulā galingė
Ė beržā aukštiausė, saulie šakas skraidė,
Geldėkienė sopa luopše minkšta lingė,
Pasakas rašītas žemaitėjės raidiem.

Aduomielis klausies ė i šėrdi diejuos,
Tarsi no vaikīstės būt vėskou žėnuojės,
Ka platem pasaulie gimta kaima vieje
Īr didi palaima, tėkros žemės ruojos.

Ėlgesingas spalvas par paveikslus rėtas
Soteik koloritou vėrponti tėkroma
Tarsi tėn gimtėnie medē kuožna rīta
Ož teisībė švėnta ė ož švėisa gromas.

Galdėka Aduoma žymus lietuvių menininkas)1