Rauda (keturiadešimt dienų ir naktų pa laidatuvių)

Matula mana,
   Brungioji mana,
   Saulala mana...


   Nepaglostysi tu daugiau man galvelas,
   Napaimsi daugiau už runkelas...
   Ar nešala tau kajelas
   Žemajam kalnaly?
   Ar neužpučia vejalis,
   Nukirtus beržaly?
   Ar tau šviečia žvaigždelą
   Per tamsių naktely?
   Ar tau sopa širdely,
   Kad nematai namelių?
   Ar plazdena šveselą,
   Kai tau degam žvakely?

   Ar sapnuoji tu mum,
   Kaip mes sapnuojam tavy...
Kriauniškė

2013-03-01 09:00:19

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Kriauniškė

Sukurta: 2013-03-01 14:42:02

Manau, kiekviena rauda turi savo išreiškimo būdą, kuris priklauso nuo raudotojo emocinės būsenos, gal net ne nuo etnografinės vietos...
Bet čia tik man teip šviečias...

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2013-03-01 13:11:52

Taks pojūtis, kad tamsta ne tik žodžius sakai, a jauti ir kaip raikia tradicinį raudų išrypuot (raudas buva išgiedamas). Sujaudina.