Apsėdo mintys... Lyg pagautas jaukas
Nuo vėjo spurda dar šermukšnio uogos
Ir krenta kekėm, tarsi būt nupjautos,
Ant balto sniego tokios gyvos, nuogos.

Tie tavo žodžiai, kartūs, rudeniniai
Į aštrų šnaresį, pykčiu sunokę...
Raudonos ašaros kilimą pina.
Narve auksiniam darosi ankštoka.

Atodūsiuos saulėtekiai prisirpę
Be žodžių šnabžda. Ir gegužiai slogūs
Prabėga kaip kine. Ne, nepamiršus
Balto žydėjimo šermukšnio uogų...