Tau groja nevilties smuikai…
Atvėsęs ilgesys teka laidais
Ir laša ant medžių,
Pasipuošęs rūbais baltais...
Aš — girtas keleivis,
Išmestas iš autobuso,
Šildau rankomis orą.
Apakintas išdavystės
Ir baimės nuodų.
Palydėtas lengvabūdiško juoko,
Smerkiančių praeivių žvilgsnių.
Gal niūrioje gatvėje,
Gal tarp gūdžių medžių miške,
Prie aplaužyto suolelio,
Pakelės stulpo
Prikalta mano viltis?..
Sunkiai plušėjo žmonės,
Kaldami mano rankas…
Plėšiu jas nuo stulpo —
Laša kraujas ant sniego.
Šaukiu į tolį —
Už posūkio išnyksta žibintų šviesa.
Savo šaknis judina medis,
Ką tik pražydęs!..
Išrausiu… — vis tiek… nudžius
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-03-01 10:15:08
iš gilumos, iš pačios pačiausios...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-02-28 14:30:01
Skausmingai taip... :(
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2013-02-28 13:51:45
Va raut nereikia nieko,gal atsigaus
Vartotojas (-a): svetimaD
Sukurta: 2013-02-28 12:41:17
...taip ir laša skausmas iš kiekvienos eilutės...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2013-02-28 12:04:55
...minčių yra gerų, tačiau įvardyčiau kaip poeziją prozą...skausmingai čia...
Sunkiai plušėjo žmonės,
Kaldami mano rankas…
Plėšiu jas nuo stulpo —
Laša kraujas ant sniego.
...ši vieta - tikrai gera
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-02-28 09:42:38
Atvėsęs ilgesys atiteka laidais...
Būtų nebloga poezija, bet dabar – tik pabandytas eilėraštis.