Kas tai? - neatspėjau... keli variantai sukasi mintyje, tad bijausi nepataikyti... Žemiau pastabėlių kaip ir pakanka, tačiau pasitelkus visą fantaziją ateina rytas, nešasi artoją nesugebėjau akceptuoti. kaip jį nešasi??? ir tie tvoroj pabiro pagaliai visame tokiame gražios gamtos ir vyksmo joje kontekste - kiek muštelėjo iš vėžių, mat tuoj pat kilo asocoiacija, kad kažkas ne taip, kad griūva, o gal ją kas sulaužė??? - tokios mintys griauna vientisai plaukiančią nuotaiką. Žirgų arimui neimčiau, juk jie jodinėjimui skirti... jie per daug jautrūs traukti plūgą. Tiesiog iš karto tokios mintys, gailus, beveik skaudus jausmas kilo. Arklys ar koks kitoks jo vaizdinys, manau, tiktų geriau.
Štai, dabar jau supratau, ko gero, mintį - mirtis? = nes nostalgija ... juodvarnis... - gal todėl tos tvoros išbyrėjo? Tiesiog perėjau Jūsų eilių garsiai, kad pastebėtumėte, kokios mintys, emocijos, abejonės ir t.t. kyla skaitytojui. Juk jam rašote, ne vien tik išliejate sukauptą - kitaip, kam gi dalintis? Tikiuosi, nebūsiu per daug prirašiusi... asmeniškai visuomet džiaugiuosi, jei gaunu pastabų - galima eiti tuomet ir į priekį. Blogiau, jei jų nėra - reiškia, nieko vertas :)

Jausmai, jausmai - visada gražu...
Norisi kurt, rašyt - kurk, rašyk...
O mes skaitysim...

Jei atskridusi mūza leido parašyti tokį, tokiomis mintimis posmą, reiškia jame yra iš aukščiau nulemtos tiesos, gal ir ta duonutė nėra visai pasiklydusi, galas žino.

Gal ir vaizdu tarpais, bet reiktų originaliau, spalvingiau ir aštriau.

Paaisškinkit man mieli komentatoriai - ekspertai, nuo kada jausmų užrašymui reikalingos taisyklės? :) Čia asmeninis reikalas. Galiu kūrinį parašyti taip:

gal
gal
gal
gal

ir man gerai. Nes taip turi būti. Jeigu nepatinka, rašykit savo versiją.

Namus, namus -gal, gal,- naktimis, naktimis tokie pasikartojimai labai prastina darbą