Santrauka:
Dažnai ją jaučiu pastaruoju metu.
Gobelenais sutvarsčiau lašnojančią kambario tylą
Ir į baltą vazelę merkiau juodo jaspio gėles,
O melsvoki rūkai jau nuo žemės truputį pakilę
Dengė šventą paveikslą, ir aš nebijojau tavęs.
Tik miške pasiklydęs vibravo nostalgiškas juokas,
Ir per Joninių ugnį sugrįžo matyti veidai –
Jeigu jau atėjai, tai pažvelk, kaip akimirkos šoka
Ir kaip sesės minutės dainuoja švelniai ir tikrai.
Aš tave pasitiksiu kaip viešnią iš tolimo sodo –
Sušukuosiu kasas ir apsiūsiu apsiausto kraštus,
Tau patiks kambarys, kuris man visiškai nusibodęs,
Nes vis šneka be pertraukų apie kitokius namus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2013-02-27 15:31:53
Geras pasikalbėjimas
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-02-26 22:51:17
žaviuosi Jūsų kūryba, taip ramiai ir paprastai apie nepaprastus dalykus