Šis paukščio skrydis dar ne paskutinis —
sparnu palietus ežero paviršių
aš akmeniu žemyn vėl krisiu
vien tam, kad dar aukščiau pakilčiau.
Laukiniame mustango šoky
kaip vėjas nešiu savo dainą
apsnūdusiais kalnais ir kloniais,
kartodama tarytum maldą.
Gimiau ir mirsiu žody Laisvė,
net jei ištarsiu kraujo lūpom,
nes tik dėl to gyventi verta,
nes tiktai taip galiu aš būti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2013-02-25 22:16:18
Tegul šuoliuoja tas mustangas virš žiojėjančių kanjonų.
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2013-02-25 15:35:10
Gera būti laisvėje ir laisve! Gražus eilius:)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2013-02-25 14:40:55
Grynas, verčiantis taip ir priimti. Šaunu, kad vidus taip šneka...
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-02-25 09:05:44
Puikios mintys. Tikrai šaunuolė. Kuo geriausios sėkmės.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2013-02-25 08:34:15
Nesumeluota žmogaus DVASIA. Kartais tai turime ištarti garsiai. Šaunuolė.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-02-24 23:16:07
paskutinis posmas– labai labai