Šiąnakt sapnavau gladioles.
Vėjas dūsavo visą naktį.
Lingavo medžiai, šoko žolės.
Nepavyko žiburėlio uždegti.

Skamba akordai, šąla pirštai,
Iškrenta rasa ant rudeninės žolės.
Verkia lapai, senos durys girgžda —
Jie niekad ramybės neturės.

Baltai švietė lašai iškritę,
Kaip kūnai, sužvejoti tvenkiny.
Aimanavo paukščiai naktį šitą.
Atsakyk pats sau, ar gyveni.

Švelniu kvapu kvepėjo šešėliai
Kaip iš vandens ištrauktos Veneros.
Patarimas ir skausmas greitai išėjo,
Norėjo išeiti ir mintys negeros.

Šiąnakt sapnavau gladioles,
Sapnavau žydinčią žemę kaip pavasarį.
Tiktai tuos žiedus pirma šalna atsijojo,
Išėjo negrįžti vaikystės basos.