Išėjo, negrįžo, gal mirė, gal ne.
Norėčiau dar vyno, kad svaigtų galva.
Po lašą, po gurkšnį naikinti lėtai
Visus laimės šypsnius, kuriuos man davei.
Atvėriau aš langą, reik oro gaivaus,
Nes trokštu nuo dusulio baimės kvailos,
Seniai jau esu aš viena palikta,
Bet atsikratyt jausmo šio nevalia.
Pabirę skutai iš albumų gražių,
Kur dviese turėjom vilčių ir svajų.
Dabar mano noras vienintelis toks –
Tegu Tavo siela tuštybėj klajos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-02-17 00:35:22
Tikras skaudulys.
Gal ir nereikia blogo linkėti...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-02-16 15:14:21
Pirmas posmas geras. Man užtektų ir tiek. :)
Anonimas
Sukurta: 2013-02-16 13:29:35
Man gražus eilėraštis.