Santrauka:
Stojo kryžiais prie namų... Nebūtina šitą strofą suprasti pažodžiui, čia norėjau pasakyti plačiau – galima ir mirti, bet galima ir apginti, juk lietuvių kalboje yra toks posakis – atsistoja, atsigula kryžiumi, t. y. bet kokiomis priemonėmis gina savo įsitikinimus, tiesą ar dar kažką.
Aš žinau, kaip krito broliai
Juodą dirvą ardami.
Šaukė jiems griežlė iš tolo:
„Bėkit, vyrai! Svetimi!“
Jie nebėgo – tik norėjo
Rugį į vagas išbert...
Bet pelus išbarstė vėjas
Žemės ašaroms sugert.
Aš žinau, kaip degė uosiai –
Ne ugnim rausva – krauju,
Sūnus putinai paglostė –
Seno motinos be jų...
Ąžuolus iškirto girioj...
Viešpaties paliepimu –
Tie, kurie Tėvynę myli,
Stojo kryžiais prie namų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-02-16 23:10:45
Ach, tie kryžiai prie namų...
Lenkiu galvą...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-02-16 15:19:17
Teisingas, prasmingas eil.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2013-02-16 14:45:23
tinkantis šiai datai
Anonimas
Sukurta: 2013-02-16 08:48:04
Gražu, bet man viena frazė girdėta, nepykite, bet tikrai girdėta. Taip kūrinys labai gražus.
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2013-02-16 05:04:52
Tie, kurie Tėvynę myli,
Stojo kryžiais prie namų...
....tų dabar ir trūksta Lietuvai...