Mano angele, žemiškam kūne,
Tu – tai tu – man nuspalvini rytą.
Tu esi ta palaimos viršūnė,
Kurią žodžiais sunku apsakyti.
Mano angele, meile sparnuotas,
Tavo žvilgsnyje skęstu į dangų.
Leidi meilei tekėti, gyvuoti
Ir stebuklai namus mūsų lanko.
Mano angele, lemčiai dėkoju,
Kad esi mano kelio keleivis.
Plaukiam meilės laivu į rytojų,
Vandenynų gelmėj skamba dainos.
Apie tai, kaip auginome meilę,
Buvo ji – tik žiedelis palaukėj.
Kiek audrų išgyveno mūs laivas,
Kokio grožio mes vaisių sulaukėm.
Mano angele, žemiškam kūne...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-02-14 19:01:22
...daina...šviesi meilės daina...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-02-14 16:36:06
Jausminga, švelnu... Labai.
Anonimas
Sukurta: 2013-02-14 15:42:40
Įdomiai sukurta, visur kartojasi Mano angele, o paskutinėje nėra. Eilėraštis labai jausmingas ir gražus, labai patiko.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-02-14 13:28:53
Pakelti nuo žemės savo jausmus reikalinga labai didi sielos jėga. Jums tai pavyko.