Sniego šilku išplausiu tvyrojusias nuosėdas.
Juk balta jau netrukus užgims į vaivorykštę!
Kaip sutikti pavasarį žiemą mes ruošėmė,
Taip dabar jam širdy įsikurti ir norisi.

Saulė blizgins dienom beištirpstantį krištolą,
Sparnelius žvirbliai šildys menkutėj atokaitoj,
Ir pirmosios žibuoklės žiedelio pakrikštytas
Šilas bus iš miegų su džiaugsmu, kad pamokytų

Mus ir vėl sužaliuoti savuoju pavasariu,
Leisti sprogti išbrinkusiam rudenio pumpurui.
Ir nustebusių sodų žydėjime rasime,
Kaip ilgai įsileisti pilnatvę užtrunkame.