Nedaug, atrodo, šiandien reikia —
Tik truputėlio ramumos,
Net ir tada, kai saulė leidžias,
Kad liktų šiluma namuos.

Kad nekankintų juodos žinios —
Vėl žuvo pakelėj žmogus.
Tiesos ir duonos šaukia minios,
Prakeikę žemiškus teismus.

Vieniems per širdis  baimė slenka,
Kitiems — nesantaikos liepsna,
O Lietuvą prie žemės lenkia
Atgijus vergiška dvasia.

To atsiprašom, tam paklūstam,
Ministrai linksta kaip žolė,
Kad tik nebūtų lenkai rūstūs —
Tegul puikuosis jų raidė.

Tegul puikuosis Vilniaus gatvėj,
Pase ir valdiškam name.
O Lietuva?
Ką Lietuva, ją jau nurašė
Šalta koalicija Seime.

Šešiolikta Vasario laukia,
Tik kaip ją švęsti, jei matai,
Atbudęs vilkas vėlei staugia —
Valstybės griūna pamatai!

Nedaug, atrodo, šiandien reikia —
Tik truputėlio ramumos,
Bet jos nebus, nes kraujas kaista
Dėl kylančios naujos klastos.