Kol bijūną myluoja rytas,
sutiksėjęs ties laikrodžiu sienoje,
kol manęs nepabudino,
lai giedrumas įsėlina.
   Temeluoja, kad spindintis, doras,
     ir todėl, kad žinau — tik grožiuosi,
      kiek suteikia toks rytas vaizduotės.
                                       Kiek malonės
                                                        —  — tik sėdėt ant kokios atbrailos,
                                                   kol pavargs ir pasenęs
                                                         bent ant kelių rausvai sužėruos —
                                                   vien mintis apie tai pakutena.