Pažėrė rytas rasos karolių
Ant balto kiemo tako
Aš jais gėrėtis nenustoju
Tiek daug matyt neteko.
Ant delno pažeriu lašelį
Tik jis staiga ištyžta
Ir nuvarvėjęs ant takelio
Juoda dėme pražysta.
Suversiu karoliukų saują
Ant smilgų ašarotų
Tegul jie žvilga ryto saulėj
Ant tų takų rasotų.
Nubėga šonan mano takas
Su juo aš nesuspėju
Ant smilgų karoliukai plakas
Virpėdami nuo vėjo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2013-04-06 23:45:27
..daug tyrumo...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-02-08 14:10:35
Paskutinis posmas užbūrė – lyg laukti kito stebuklo...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-02-06 10:12:50
Naujai, gražiai „Ant smilgų karoliukai plakas...“
Patiko.
Vartotojas (-a): kristyan
Sukurta: 2013-02-05 22:46:52
Rodos, viskas girdėta, bet taip gražiai susegti įvaizdžiai ir išreikštas išgyvenimas, kad tampa ne "plokščias".
Vartotojas (-a): Raistinė
Sukurta: 2013-02-05 19:26:11
Gražus tas vėrinys, ir taku tuo nesinori eiti, kad nesumindžioti karoliukų :)
Anonimas
Sukurta: 2013-02-05 18:50:39
Labai gražus eilėraštis, patiko.