Viskas šiame pasaulyje keičiasi ir juda. Manau,  jūs man atleisite už šios senos tiesos citavimą. Ne visi ar ne visos norės su ją  sutikti, nors jau seniai įrodyta – tai tiesa. Ar galima sutikti su ja, kai žvelgi į veidrodį ir matai visai ne tai, ko tikiesi.  Tada jau reikia sakyti, kad esi tik graži... Nesvarbu, kaip keistųsi moters fizinė būklė, grubiai tariant, eksterjeras, dėmesys jai metams slenkant turi tik didėti.
Labai norėtųsi išsiaiškinti, koks iš tiesų turi būti tas dėmesys moteriai, savo gyvenimo draugei. Vyriškai pasikalbėti – kur jo ribos..? Paprastai moterys linkusios manyti, kad ribų neturėtų būti. Tik jos laiko visus keturis namo ar buto kampus, o vyrai, tie baisūs  tinginiai, turi visokeriopai atsilyginti už laimę, kad jos su jais dar gyvena. Tai atseit labai didelė dovana vyrams.
Kada pagaliau moteris turėtų jaustis laiminga? Senesnės kartos moterų  supratimu – tai tada, kai vyras iš viso yra namuose, ir dar blaivus arba apyblaivys, tik keletą bokalų alaus išgėręs. Didelė laimė,  jeigu jis pats nusirengia, pavalgo nepridrabstęs ant stalo barščių, atsigula ant sofos arba lovos ir ramiai skaito laikraštį,  žiūri televizorių, nesikeikia, nepriekaištauja, nekelia pavydo scenų.  O jeigu jis, atlikęs kas priklauso, dar ir pakalba – tai jau laimės viršūnė. Taip mano labai daug moterų. Svarbu, kad tik nesiautėtų, svarbu, kad tik laiku savo "ragus sudėtų ant pagalvės" ir nedvoktų.
Žinau, atsiras nemažas būrys gražiosios lyties atstovių, kurioms nupieštas  idiliškas vaizdelis visai nesukels susižavėjimo. Tie vyrai tokie apgavikai, tokie  mulkiai, jais reikia tiesiog naudotis, gailėtis jų negalima, jie sutverti vergauti moterims,  nes moterų gyvenimas nepalyginamai yra sunkesnis ir vertingesnis.
Panagrinėkime gyvenimiškus pavyzdžius. Vyras, norėdamas užkariauti jam patinkančios moters širdį, visaip stengiasi, kad tik ji už jo ištekėtų, nors dažniausiai būna atvirkščiai.
Mieloji, tu tik dainuok ir šok!.. Kokį gražų balsą tu turi! Dainuok, dainuok! Aš tau kavos, arbatos, sumuštinių. Brangioji, na, ir valgai tu, kaip paukščiukas, kaip lengva su tavimi bus gyventi!
Po vestuvių kavos nešimas į lovą baigiasi, vyras prašo normalių pusryčių ir pietų, keikiasi, jeigu jo dainuojanti lakštingala tik meile jį vaišina. Ateina išgėręs, ir dažnai. Pasiskųsti nėra kam, net mama nesupranta. Kai nuvažiuoja pas uošvę, negeria nė lašo. Niekas taurelės negali įsiūlyti: nei uošvis, nei broliai, nei kaimynai. Uošvė alpsta iš laimės.
– Dukrele, kad man toks vyras būtų tekęs – negeria, visų galų meistras, štai šaldytuvą suremontavo!.. Saugok ir globok jį kaip savo akį. Neduok Dieve, prarastum!..
Vyrelis tik namo grįžo, prie pirmos parduotuvės sustojo, gėrimais gerai apsirūpino. Mūsų dainuojantis paukštelis kaip narvelyje daužosi, nemiega naktimis. Gyvenimo draugas knarkia, smirdi džiovinta žuvimi ir atsiraugėja  tiesiog kloakos kvapais.  Reikia skirtis, kiek dainuojančiam paukšteliui reikia – čia bandelę sulesė, čia kavutės pagėrė ir gyva. Viena aišku, mamytė ilgai nesupras. Valgyti gaminti – jūs man jau atleiskite!...
Panašiai prieš vestuves elgiasi ir Ievos dukros. Jeigu tavo išrinktoji jau prieš vestuves  sako:
– Pasirink arba mane, arba butelį..!
Nežinau. Prieš vestuves ji neturi teisės taip kalbėti. Tai rodo labai valdingą charakterį. Kiekvienos moters pagrindinis tikslas yra susigauti vyrą, o jau po to jį auklėti. Gerų vyrų toje Kupidono rinkoje ne tiek daug. Ne tiek daug ir pirmo ryškumo gražuolių, kurios galėtų  organizuoti varžytynes  dėl savo rankos ir širdies. Išankstinis, priešvedybinis auklėjimas, rodo labai aukštą rizikos laipsnį.  Jeigu  apsilankius pas būsimą antrą mamą, dar pastebėsite, kad uošvis skuta bulves, o mama labai ištinus ir nuolat serga – tai  nežinau, ką jums ir  patarti. Vertėtų greičiau sprukti, kol dar ne vėlu, nepaisant viso būsimosios žavesio ir seksualumo. Fizinis grožis ne amžinas, o kaprizai gali būti nepagydomi.
Sakoma: reikia moters atsiprašyti, jeigu ji netgi ir neteisi. Pasaulis margas, tikriausiai ir tokių yra, kurie atsiprašo. Labai jus gerbiu, plieninių nervų žmonės arba visiški pakulniai. Tada jau aišku – neškit kavą į lovą. Kokį malonumą žmogus jaučia valgyti iš lovos dar neišsirangęs, aš nesuprantu?..  Pavalgyti dievaž mėgstu, mano ir figūra tai įrodo, betgi ne lovoje. Kur čia tas malonumas?..  Tikriausiai  ne kava svarbi – svarbus dėmesys. Dėmesio moteriai reikia kaip arkliui avižų. Visas progas prisiminti, su viskuo pasveikinti, su viskuo sutikti, viską suremontuoti ir kasdien gėlių atnešti. Joms tos žolės daugiau už maistą reikalingos. Nuo to dėmesio tik vieną svajonę žmogus turi: daryk ką nori, su viskuo sutinku, tik duok daugiau ramybės ir nereikia man jokio dėmesio, nes...
Negalima sakyti, moterys už dėmesį mėgina atsilyginti. Jos  nenori likti skolingos, įkyriai tvarko tavo išvaizdą pagal savo modelį. Savo veiksmus paaiškina: ką apie mane žmonės pamanys, jeigu tu vaikščiosi apsileidęs. Neduok Dieve, koks  nors plaukelis iš nosies ar ausies išlįs!.. Ir neaišku, kam to reikia, juk gali kitoms patikti?..
Ir niekada mes vienas kito nesuprasime iki galo..