Avytė dukrytę, nors juodą,
myli, saugo, maitina,
balto sūnelio,  nepriima,
nekenčia, nuo savęs gina.

Ėriuką teko pirkion parnešti
ir prie židinio šilto vietą surasti,
kaip mažą vaiką jį prižiūrėti,
iš buteliuko pienu maitinti

Matyt gyvenimas taip surėdytas,
Bukis tuoj atsigavo, gerai maitintas,
sustiprėjo, ragai paaugo, jėgų įgavo,
orams atšilus, tvartan, vėl iškeliavo.
........................................................
Sakoma, ne ta motina,
kuri pagimdė,
bet ta, kuri užaugino,
kad ir karvės pienu maitinant.