Būna pavasario ir vasaros lietus —
Dažniausiai jie geri, gaivina žemę.
Blogesnis rudenio, toks ilgas ir niūrus,
Kuris su dargana per kiaurą dieną baras.

Tik šiandien jis kitoks, retai taip būna,
Kad sausis lietumi kaip kūdikis pravirktų,
Kad eglių sniegas, baltas ir purus,
Žalias šakas sunkia našta nusvertų.

Ką tik speigai ausis praeiviams spaudė,
Braškėjo kaime tvoros, užgrūdinti sienojai.
Moksleiviški žandai, kaip niekados įraudę,
Bylojo ne bet ką, o tik jaunystės grožį.

Tik viskas laikina. Šiaurys nuklydo...
O gal biudžetas krizėj šalčiui ištuštėjo?
Būtų gerai, kad jau ir nebegrįžtų,
Galėtume sakyti – sunkmetis praėjo.

Žiemos lietus – vilties pirmasis lašas,
Kad jau pavasaris kažkur pasieny sukas.
Sniego kalnai akyse tirpsta, mąžta,
Neveltui vertės meškos, dairėsi barsukas.