Sultingi debesys aptaškė langus,
Palaukėj liūdi paliktas rugys,
Girdėt už debesio žvaigždelė žvanga
Ir į jos šauksmą išskrenda drugys.
Ir taip ramu, kai išsilyja lietūs,
Žiba pernakt paaugusi žolė.
Ir kai kažkur prasilenkia kometos,
Kažin kodėl užmigti negali.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-01-31 11:37:32
Maloniai primena įsimintinas Jurgio Baltrušaičio eiles.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-01-28 13:19:37
Be galo lyriškas, skaidrus kaip krištolas eiliukas. Susižavėjau autorės išmone, paprastai bet ne prastai perteikti tokias puikias mintis.
Anonimas
Sukurta: 2013-01-28 08:37:26
Šis eilėraštis man labai patiko
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-01-27 23:14:43
Darniai čia nulijo :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-01-27 22:31:57
pernakt - lyg tai ir kartu rašosi... o eilės šviesios, lengvos, tiesiog plasnojančios
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-01-27 20:27:53
Strielkūniškai. ;)