Na, jei ten už pusnies styro kiškio ausys, tai viskas gerai... :)

Paveikslas erdvus, šviesus, žavi grakštus minimalizmas jame, baltos atspalviais mintys traukia į tolumas, skatina pamąstyti kažką iš egzistencinės pusės...
O haiga gana subtili dviejų menų sintezė, lyg pildytų vienas kitą... Mano manymu, šis trieilis per sunkus, o kaip haiku, per dramatiškas šiam paveikslėliui.
Sąsaja išmani, savitas įkvėpimas tokiai interpretacijai, jei neįvardinus jos kaip haiga išraišką; vaizduotėj veriasi ryškus naujas paveikslas, kelia mintį apie bereikalingą žudimą ir pan., nors ta mintis kaip ir apspręsta, medžioklio klaida; kaktoje raukšlės... metaforiškai galbūt galėtų palikti kaip atgailą...

ten yra keturi sluoksniai (paveiksle) tai va tris nuėmus ( t.y. nukirpus), o ketvirtą palikus kaip pirmą, žodžiu, nukirpus, kad jau trečio sluoksnio linijos, nebesimatytų (sluoksnius skaičiuojant nuo apačios) o ketvirtą paliekant kaip pirmą labai liuks; tikras geras gyvas; tik keli štrichai: du paukščiai, plunksnelė tolumoje, linija išnykstanti šviesoje (ta, kuri horizonto būtų, jei nuimti visus tris apatinius sluoksnius) ; o tiek daug erdvės, šviesos - nūsss jau virtuoziškai; tikrai liuks; kada visas, kiek jo yra dabar - su dviem medžiais, su keturiais sluoksniais - nei erdvės, nei šviesos - monumentali iliustracija. o nukirpus nuo apačios minėtą dalį, nepriekaištinga ir erdvu, gyva, šviesos akina tiesiog erdvėj bekraštėje, ir laisvė - dangus, tie du paukštukai jį nutapo. TIKRAI.

apie tekstą:
minties akcentas kame? medžioklis paseno, ar medžioklis suklydo?.. jei kaktoje raukšlės?..
nerišu teksto su darbu, žiūriu kaip į du atskirus skirtingus kūrinius. Patiko tas darbas, bet kada gyvas, o ne monumentali iliustracija, kokia nors, pastelinė, poezijos knygelėse. geras toks - tikrai japoniškas, nes keliomis detalėmis išreikšta pajuntamai begalinė erdvė, laisvas dangus ir daug šviesos - beveik akinančios, kiek daug.

pav. liuks, o eilutės labai rėmintos, netgi su taškais.