Ramybės akimirka

Tenai, už mano nugaros, triukšme,
Paskendo miestas tarsi migloje.
Prisiuvo siūlais laisvę ir mintis.
Įstrigs galvoj... Dar sykį nusivys
Vienatvė virpesiu. Nespėjau vėl
Ratu aš apsibrėžti ir todėl
Žengiu į sutemas. Ten taip ramu.
Balsai nutilo. Šiąnakt be namų.
Sutraukiau pančius. Vėl laisva. Erdvėj
Mintim vis plaukioju, supuos srovėj
Iš tylumos, ramybės ir šviesos,
Kurią naktis ši man vienai aukos.
spika

2013-01-23 14:37:38

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2013-01-24 19:34:03

Išsilaisvinimas, nusiraminimas... Gerai.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2013-01-24 09:32:32

Mintimis susikuriame dvasios ramybę, ir vaizduotės laisvėje kiekvienam savaip... Lyriškas ir vaizdingas iškalbėjimas įsiklausant įtraukia įsivaizduoti, išpildo mintį.

Vartotojas (-a): Teta_Santa

Sukurta: 2013-01-24 07:46:18

erdvė, kurioje gera

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2013-01-23 21:58:57

nebauginanti vienatvė. :)

Vartotojas (-a): sada

Sukurta: 2013-01-23 19:05:13

Tiktų konkursui, tik reikėtų būdvardžius išmesti :)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2013-01-23 16:47:28

Kodėl ne konkursui?

Vartotojas (-a): Manęs čia nėra

Sukurta: 2013-01-23 14:47:39

Man vakarykštis istorinis labiau patiko. Palaikau tą kažkieno išsakytą nuomonę, kad jums vertėtų ir daugiau jų parašyti, gal net išleisti knygelę pavyktų. Gal įtrauktų jūsų kūrybą į moksleivių programą, labiau pasistengus. Nuoširdžiai linkiu judėti į priekį su idėja "Lietuvių legendos ir padavimai"