Būtų juokinga, jei nebūtų graudu.
Kieno čia šitos pėdos ant grindų?
Atrodo, čia prabėgo kančia
Po šalta rudens delčia.

Noriu likti viena
Ir viena numirti
Taip, kaip sulig kiekviena diena
Miršta neįgyvendintos mintys.

Spindi žvaiždės kaip žalčio akys,
Bet be juodo dangaus nieko nematau.
Ar tavoji širdis tau tyliai nesako
To, ką sužinoti reikia vien tiktai tau?

Būtų juokinga, jei nebūtų graudu.
Šaltos rankos duria kaip sniegas,
Ir žodžiai aptraukti aštriu ledu.
Tie žodžiai greit sąmonėj užmiega.