Išskridę paukščiai —
lyg prabėgę mano metai.
Nukritę lapai —
lyg užgesę mano dienos.
Lietaus lašai į mano
sielą laša,
primindami, kad viskas
greitai baigsis.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Nurimo vėjas
tarsi mano mintys.
Aukštam danguj
įsižiebė žvaigždelės.
Aš nežinau, kodėl
tylos daugėja.
Ar toj tyloj
ir baigsis mano kelias.
Ražas
2013-01-23 12:05:31
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-01-23 20:30:01
Aš nežinau, kodėl
tylos daugėja.
Kaip gražiai pasakyta...
Pamąstymai tyloje prasmingi.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-01-23 14:46:03
aukščiau galvą! nereikia nieko laukti, ateis neklausta ir nelaukta. Gyva - gyviems...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2013-01-23 13:10:52
Oi, negaliu pakęsti, kai dar jauni žmonės rašinėja apie baigtis, liūdnas nuojautas, tai ką kalbėti tokiems kaip aš. Daugiau visur optimizmo-bus taip kaip bus...o eiliukas gerai sutvertas.
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2013-01-23 13:05:06
man patiko - taip gyveni, gyveni ir vis gilėja tyla..gilyn ir gilyn kol baigsis kelias - o tai gali užtrukti laaabai ilgai :0
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-01-23 12:15:15
Baikit, Ražai, su tokia nuojauta. Eilėraštis neilgas, bet daug pasakantis, lyriškas, švelnus, tačiau nereikia tokios nuojautos... :(