Staiga pasidarė taip liūdna.
Dėl kokios priežasties — nežinau.
Nustojo lietūs, užgeso ugnys.
Tai, kas nebesugrįžta, užrakinau.

Liko tik tuščios erdvės auksinės;
Jos tikrai buvo kitokios, aš tai menu.
Bet daugiau niekas to nežino.
Nejuda žemė kaip tylėjimas vandenų.

Suvirpa siela sidabruota.
Kalbasi visi šalti paviršiai.
Atsiveria įtrūkusios grotos,
Bet palikta drąsa numiršta.

Aš nežinau, į kur išeisiu
Per šaltį, kurio nejaučiu.
Liepsnoja neperskaityti skaičiai
Kaip tūkstančiai sudaužytų vilčių.