Hiacintai
Hiacintai
tai ne ledo gėlės
tai tik sausio sapnas
ant langų
mėlis
jų balandžio mėlis
ir laukimas
tavo kvepiančių plaukų
čia gyvybė
ten ledinis
grožis
čia spalva
o ten apgaulė
laikina
tu kodėl atėjus
vis palieki
o išėjus
nepalieki niekada...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Manęs čia nėra
Sukurta: 2013-01-23 18:56:54
pabaiga patiko.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-01-22 22:28:08
pradžia ypač gera
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-01-22 17:16:06
Tarp čia ir ten ;-)
Vartotojas (-a): pasiklydusi_tamsoje
Sukurta: 2013-01-22 12:20:38
elegantiškai...nuvilnyjo...
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2013-01-22 11:14:06
Pakiliai ir paslaptingai
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-01-22 10:24:41
Gražus minčių blyksnis...
Vartotojas (-a): Teta_Santa
Sukurta: 2013-01-22 07:40:40
Gražiai gula į sielą.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-01-22 00:25:40
Viskas pasakyta ir persakyta labai protingai iki manęs, man nėra čia kas veikti :(
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2013-01-22 00:07:57
visas toks maždaug - skaitai ir ieškai bent fragmento poezijos (nes nesąmonės); bet gerai, kai vis tik yra mintis; tiek kaip išbaigtas /trumpieji žanrai/ jeigu, šis: "tu kodėl atėjus
vis palieki
o išėjus
nepalieki niekada...", – literatūrinis laiškas arba blyksnis; viso teksto į šią koncepciją tiktai niekaip nesuvesčiau; jis atskiras ir vykęs - turi minties šviesos impulsą.
jis atskiras ir vykęs (tai pacituota kursyvu dalis)