Brangioji upe, kokia tu vis dėlto į žmogų panaši,
Vis judi ir judi.
Ką tu pasiekti žadi?
Kur tu ledo properšas su savimi neši...
Jei kliūtis – sustoji, ir gamta pažaliuot priverčia,
Arba sustingsti šalčiui esant.
Žmogus ir žalias, ir sustingęs viduje tampa,
Kai judėjimą tobulėjimą pamiršta...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2013-01-18 23:17:48
Kas tiesa, tai tiesa, judėjimas visiems į naudą. Tik upė juda natūraliai, o, pavyzdžiui, man dažnai tenka ir prisiversti... būt gerai, kad autoriaus filosofija įkvėptų tokį tinginio pantį kaip aš :D
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-01-18 21:58:02
Tą pažaliavimą gal reikia kiek kitaip išreikšti.
Pasigedau įtaigumo.
:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-01-18 18:05:26
Mėgstu upę dėl jos judėjimo ir šnabždėjimo, čia gyvas vanduo. O ir žvejoti smagiau nei ežere - kas metras gali laukti siurprizo ;)