Jis: einam lauk...
Ji: mes ir esam lauke...
Jis: išvirk man valgyt...
Ji: mes neturim viryklės...
Jis: velnias, buvau pamiršęs...
Ji: prie Barbakano prisirinkau nuorūkų,vaikai iškaulijo taros... jaunimas supratingas ir dosnus...
Jis: duok parūkyt, kokių yra?
Ji: Malboro, Santa Žoržas, LM ir dar kažkoks, tik pavadinimas apsvilęs...
Jis: kasiakų nebuvo?
Ji: ne, nesimatė jaunuolių su virvagaliuotom galvom...
Jis: tai gal ką nupirkai?
Ji: paveikslą... šventos Marijos
Jis: ką? ar pablūdai? kuriam velniui?
Ji: ant sienos kabinsiu...
Jis: kvaiša tu, mes sienų neturim! Tpfu tu!
Ji: gal kada turėsim... ir langus... ir duris... ir lubas...
Jis: nefantazuok, tai ar turi ko ėst?
Ji: konteinerius šiandien anksti išvežė... nespėjau...
Jis: ot gražu!
Ji: bet paveikslėlis koks gražus... pažiūrėk...
Jis: dink iš akių, ot bukaprotė...
Ji: ar myli mane?
Jis: ką čia sapalioji?
Ji: klausiu, ar dar myli mane?
Jis: nesiseiliok čia! myli-nemyli... kai bomžas esi , tai vienintele meile tampa batono kriaukšlė ar supuvęs bananas...
Ji: aš pamiršau, ką rieškia būti globojamai, mylimai, pamiršau, ką reiškia šiluma... bet pamenu, kokios švelnios ir tvirtos buvo tavo rankos...
Jis:patylėk... per dvidešimt metų mano akys išdžiūvo, neišverkiau nė vienos ašaros... patylėk...
Ji: jau vakaras... eime pasitikti saulėlydžio...
Jis: ...
Ji: duokš ranką...
**********************************
Jis: menkas mano gyvenimas, nuo perdžiūvusių bėgių girgždėjimo iki ant kėdės atlošo paliktos meilės...
Ji: paskutinę kėdę sukūrenom praeitą žiemą...
Jis: žinau...
Ji: ...
Jis: gražus dangus, nepamenu, kada paskutinįsyk toks buvo
Ji: o aš pamenu... jaunystėj, kai abu gulėjom pievoj ir žvelgėm į rytojų...
Jis: patylėk... noriu įsiklausyti...
Ji: į ką?
Jis: ... į skausmą.