Dygsta paukščiai unt vakarā sniegā,
Akys pilnās dungaus, nėr kur dėtis,
Laibas takas lig dūšiās nubėga,
Rodās, grįžtum unt sau ir tilėtum.
Rodās, niekā par amžius nebuvī,
Nei akỹs šiulumas, nei vaikystēs,
Gaudā vakaras prietemās žuvį,
Koľ žvaigždē pirmutinē pasklysta.
Koľ lungai tykiai šviesū ragauja,
Ažu stiklā jau kitas gyvenimas,
Lakstā mintys parnakť, dyka saujāj
Ir vaikystē, kaip tėvas, susēnus.
Sunkūs metai duris ažustoja,
Slinkstis žēmas ā durys atālapās,
Juodi paukščiai unt sniegā kvatojas,
Nebelīkī jau vietās prē stalā.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2013-01-18 08:50:33
Gražu,patiko.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-01-18 00:12:35
Juozapavos eiles tik skaityt ir skaityt.
Puikūs darbai :)
Vartotojas (-a): P Aibutis
Sukurta: 2013-01-17 19:06:55
Jūsų žodžiai aukštaičiui lig dūšiās nubėga...
Labai puikiai perteikta tartis.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-01-17 18:14:07
Nostalgiškai, su graudulio prieskoniu... Iš dūšias... Gražus eil.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-01-17 15:50:13
Kadangi tik žemaičių kraujo neturiu (galbūt), visas kitas tarmes „įkandu“. Nostalgiškai čia...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-01-17 15:15:15
Sodriai ir vaizdingai. Tarp dienos autorių radusi Jūsų vardą žinau, kad bus ką skaityti.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2013-01-17 13:47:49
nuostabu
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2013-01-17 10:52:10
Baisiai gražu...
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2013-01-17 09:05:41
Labai