Keistai į atmintį sugrįžo
Suaižėjęs tavo portretas –
Seniai bebuvo apžiūrėtas,
O ir rėmeliai jau nudryžę.

Sakyk, manasis jau nukrito
Nuo lentynėlės tavo sielos?
Prigęsta juk ir akys mielos,
Kai kitos upės išbraidytos...

Tavęs nesutikau daug metų,
Tačiau ir niekad neieškojau,
Vis tiek tam sapnui padėkojau,
Kad atmintis tave surado.