Ranka paliečiu medį.
Besiklausant tylos kuždėjimų,
Sniegenos rausvumas
Sumirga šakose,
Ataidi cypsėjimu iš erdvės,
Sustingsta išgąsčiu
Man lūpose
Žodžiais –
Dar ne eilėmis.
Užčiaupt minties neįmanoma,
Gaila raidės baigiasi...
Belieka rasti prasmę.
Sujudu,
Paukštis nulekia,
Atrodo ir medis žingsnį žengs.
Susiūbuoja šakos,
Bet šaknys priklauso žemei.
Žvilgsnis į dangų –
Prasmė tarp eilučių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2013-01-15 11:07:17
Manau, prizo vertas. Labai patiko. Gili mintis.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-01-14 15:16:53
labai patiko, toks gilus ir prasmingas kalbėjimas... Ribotoje erdvėje tiek gyvenimo
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2013-01-14 13:21:41
Na, taip — jei tk konkursas, užpalėnai Mikšiukai, pasitelkę mokyklos literatus, nesnaudžia...
Kūrinėlis vartas kažkokio prizo. Pabaiga ypač patiko. Sėkmės konkurse.