Lašeli, lašeliuk,
Nukrisk ant mano skruosto,
Suvilgyk man akis,
Neliko ašarų,
Anksti išdžiūvo...
Riedėk žemyn,
Švelnia glamone
Suvilgyk mano kaklą.
Aš šitaip pasiilgau
To krištolinio jausmo.
Tarytum debesis
Širdy užstojo saulę, —
Netgi įkvėpt sunku
Ryto šilų gaivos,
Kur tavo gyvos sesės
Pažadina žiedelį,
Pagirdo, kai ištrokšta
Ir šypsenom apmėto.
Paskui nukrisk ant riešo,
Švytėk žemčiūgu,
Ir nuriedėjęs
Link pirštų pagalvėlių
Sustok, prašau, —
Aš dar pasigrožėsiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-01-30 13:12:35
;-)
Anonimas
Sukurta: 2013-01-29 11:38:02
Labai kartojasi viskas ir nieko sudėtingo patikėkite aš čia neįžvelgiu nieko tikrai per daug ne geriau, tai mano nuomonė.
Vartotojas (-a): Raistinė
Sukurta: 2013-01-28 15:41:14
Labai gražiai užbaigta ir aš pasigrožėjau :)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2013-01-13 20:07:47
dailiai surašyta ;)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2013-01-13 16:03:31
gal geriau gyvenime be tokių lašelių...