ups-- pataisymas, ten ne daugiskaita našliai, o vienaskaita našlei:
/ ir jam gerai, ir juodajai našliai -> našlei /.

"Žaismė iš pasakytų žodžių nuotrupomis< kurios sudaro išbaigtą mintį - tik sakomą vyro, ne moters, o vyro sakomą, jei jam nebesinor gyvent, bet kadangi vyrų yra mažiau, nei moterų, o moterys vis labiausiai nori patirti motinystės išjautas ir potyrius ir išgyvenimus, TAI, kad tas brangus padaras vyras, kadangi jų mažiau, nenueitų velniop - veltui, būdamas dosniu tačiau nenorintis gyventi, nutraukia savo gyvenimą "juodosios našlės glėbyje" ir jam gerai, ir juodajai našliai...
štai ta žaismė tokio vyro (na paveikslas vyro nenorinčio gyventi, bet pamaldaus vyro):
"Aš nepamiršiu prisimint
ir...
paprašysiu apsispilti našlės
rankomis
kur pirštai vorų kojos", – na jei savižudis, būdamas visiškai blaivaus ir šalto proto, nenorėdamas gyvent, prieš tai parašo testamentą, kad visus organus atiduoda dykai pacientams laukiantiems organų donoro; ir... lengvai pasitraukia iš gyvenimo, kiek įmanoma sveikesnį palikdamas savo kūną; (kad būtų galima jį išdalint pageidaujantiems.) o va šitas būtų, suranda ne barakudą, o juodosios našlės prototipą, ją apvaisina, ir... pasitraukia iš gyvenimo. va taip atrodo tos nuotrupos, bet tik vyro lūpose, toks ekstravagantiškai ciniškas tekstukas.

Mesčiau lauk dievą ir palikčiau eilėraštį. Tu, man patinki.