Kiaurą naktį gurkšnoti arbatą galėčiau
Ir gėrėtis žiema, kuri tau nepatinka,
Iš dangaus, danguje arba čia, po šiuo skėčiu,
Nes šešėliuose jo šiąnakt sninga...
Ne arbatos mums šiąnakt išgert, ne arbatos.
Ne sniegu, - tabaku tavo lūpos.
Ir kai vienas šešėlis jau snaigėm nubertas,
Tai palaukim ir antro...pabūk dar
Žiemoje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2013-01-07 09:51:18
Paslėptas ilgesys.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2013-01-07 02:42:53
"pabūk" ir "dar" sukeisčiau vietomis
Nežinau, ar kas kalbėjo ir ar kalbės literatūros pasaulyje apie atmintį kaip žanrą, bet nemenką pareiškimą atliko Marcelijus Martinaitis išleidęs jų - mielų dviposmių ir nesudėtingų, dėl to puikiai įsimenamų eilėraščių - rinkinį "Atmintys". Visos asociacijos su tuo.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-01-06 21:26:51
Man tai liuks tas trumpukas. Beje, aš irgi rūkau ;)