Apsilankė pas mane — gal netyčia? —
Trys karaliai, o gal ir išminčiai...
Ir paliko kreida paslėptą žinią
Ant sukrypusios mano staktos...

Kelkis ir eik siekdamas tikslo,
Kurį Tu renkiesi tik pats tarp kitų...
Privalai tapti tuo, ko iš savęs tikies,
Nes nugalėtojų niekas niekad neteis.

Mylėki visus ir jauskis mylimas
Ypač tada, kai suvoksi, kad klydai...
Kai dangus nusisuks ir žemė ims slysti,
Ir suprasi esąs ne pasaulio ašis...

Būk savimi, kol į dulkes vėl virsi...
Ir daug metų po savęs — jau kituose —
Genuose ir mintyse išsidalintose...
Gyvybės esmė — nuolatos atsikurti...

_________________________

Aerozoliu ant sienos inicialus rašau
Ketvirto karaliaus, o gal ir išminčiaus...
Gyvenimas trumpas, kad skirčiau ne sau —
Gyvenu dėl savęs aš tik čia ir dabar...