Praskrido bombonešis, primėtė knygų –  
jų ekvivalentas – 100 hirošimų ir nagasakių,
ir sprogo sensacija – mieste raidėmis lijo snigo,
o laisvės vėjai jas nešiojo po Pasakų Miestą.

Rytą šlavėjai knygas sušlavė į šiukšlių maišus
ir meluodami – šiukštu, tai atomo šukės, neliesti,
išvežė jas į valdovų rūmų lobyną švariai perdirbti
į kompiuterius, aipodus ir miesto pokerio kortas.              

Tada žmonės prakeikė lakūną iki ketvirtos kartos,
užsisklendė savy, uždarė langines ir namų duris,
iš palėpių ištraukę nupūtė dulkes nuo žibintų,
įpylė į juos aliejaus ir uždegė – tebūnie šviesa.