Santrauka:
Eilėraštis iš mano poezijos knygelės „Pilnaties godos“, išleistos 1998 metais.
Gyvenkit, mano deivės, virš uolų,
Gyvenkit, mano deivės, virš vandens --
Aš jūsų kūną sielvartu kalu
Ir glostau pirštais vėstančio rudens...
Šioj žemėj nieko neturiu daugiau,
Vien jūsų vizijos mano krauju srovena --
Įkvėpk gyvybę joms, rūstus dangau,
Į širdį svaidantis vienatvės dygų peną --
Gyvenkit, mano deivės, virš uolų,
Gyvenkit, mano deivės, virš vandens...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-01-26 21:51:58
Kūrinys paliudija, kad per 16 metų stipriai paaugote kaip poetė.
Dabartinėse eilėse tokio rimo (vandens – rudens) jau nebebūna.
Nuoširdžiai džiaugiuosi už Jus.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-01-21 09:01:42
Gili ir plati skulptoriaus vizija, įžvalga; eilės -- tarsi dedikacija, jautri, įkvepianti.
Jūsų lyrika visada įtaigi.
Anonimas
Sukurta: 2013-01-04 13:42:12
priminė filmą, apie indėną ir jo mūzą :)
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-01-04 12:38:50
įdomus
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2013-01-04 09:53:39
ir tokių skulptorių būna :)
Vartotojas (-a): Laumė Maumas
Sukurta: 2013-01-03 23:49:31
man norėtųsi daugiau svarumo, bet idėja gera:) pirmos dvi strofos man tikrai patiko:) yra galios :)