Kai tracių rozų saulė žemėn laidos,

Kai tracių rozų mėnuo un aglutės  sto,

Kai tracių rozų žvagždies subirė dungun,

Devynias ugnes ažeran unkrita,

Devynias uncys pa ugnim palinda,

Devynias plunksnas ažera puton suslie,

Dzvylikoj adynų spjovė ažeras kruntan,

Dzvylikų lalijų, putosu išmirkusių,

Dzvyliktoja juodbruvi mergeli išvirta.

Dadu žemėn žingie žungsnį ažero puta vilnonie...

Žungsniais nedrųsiais smėlėtų kruntų raižie,

Plaukuosan jos juoduosan žvaigždies  subirė,

Ė saujan saulė do nuslaidie, prie koju mėnuo  krito...

Dadu ūkanu apsvilka savo baltų kūnų,

Rasu akis suvilgie i saujan padabo...

Žvaigždies kurtai paskavo,
Mėnuo ažaran unkrita...
Tris rozus
Per adynas cik sapcynias
Žungsniais devyniais
Dzvylikų ažerų apė.

Dadu cik lūpos sukrutie...
Krutie
   Krutie
      Krutie
         Krutie
            Krutie
               Krutie
                 Krutie
I iš burnos jas ryta raudanumas saujan išlašie
Dadu cik švyst sauly dungun i vė undie...
                                                                      Ė paci  upeli ažeran tep pacia grait unslie.