Va, ir nebuva jakias pasaulią pabaigas...Aš ir mįslijau, kad nebus. Kaks gi majus sumįslija, kad pabaiga bus 2012 metais? Nečystas reikalas. Gi, dvylikti metai tai buva geruma metai su devizu - blogį nugalėkim gerumu. Ir nugalėjam. E štai trylikti metai mani neramina. Anys gi yra jadas gyvates ir velnia tuzina metai. Nu, letuviai nelabai bija tryliktą skaičiaus, e štai prancūzai ją kratas iš tola. Va, mana sūnaus šeimas namelis Paryžiaus priemesty pažymėtas dvyliktu numariu, taigi susiedų turėtų būtę tryliktas, ale ja išvis nėra toj ūlyčėlaj...
E man rodas, kad pabaigas nebus ir tryliktais metais. Anys gi Tikėjimą metai, tai ir tikėkim, kad nebus. E va, maną gyvenimą pabaiga tai gali būte , - ligas kimba na pirmų denų...Tai sumįslijau kilnų užmąjį. Savą organus padavanote medicinai. Pa smertes, žinama. Tegul gi transplantuoja kam nars maną širdį ir aš šiam pasauly pasliksiu gyvint ilgiau. Kaks gi skirtumas širdžiai kakiam kūni jai plakte, -ana vistiek labiau mylėtų savus.  Tarkim, jegu transplantuotų maną širdį kakiam Semą ministrui, taigi maną sūnus galėtų gaute viceministrą portfelį ir grįžtų Letuvon...
Takių užmajų genama nuvejau paliklinikan pastikrinte savą sveikatas. Tyrimai nuvyla ,- visi svarbiausi  organai: širdis, inkstai, kepenys išėjį iš rikiuotęs...Da narėjau pasiūlyte savą kaulus, ale ir anys esą praretėjį...Taigi visus organus teka paslikte sau. E aš narėjau kaip geriau...