Tu pakvieski mane vardu –
Medžių lapais po kojomis krisiu,
Aš myliu kaip niekad tave,
Žemuoge mano iš kvepiančio miško.
Šis ruduo ne toks ir baisus –
Širdyje vėl pulsuoja pavasaris,
Nebijok, neužgausiu tavęs,
Neriedės tavo skruostais ašaros.