Kai mėlynas erškėtis debesį sijoja,
Išaukštintu dangaus krantu,
Ramus pro Albos spindesį praeina Goja —
Taip blėsta aistros, o Karaliau Tu

Žvelgi į mus su šypsena ant veido,
Kurią žvaigždynai amžinai skaitys —
Uola erškėčio mėlis nusileido —
Jį godžiai gėria šerkšno varputys

Su gruodžio snaigėmis... pagoniškai prabyla
Miškų ir upių bąlanti širdis —
Į baltą, baltą, baltą skaisčią tylą
Žaigždynas vėl sidabrą išbarstys,

Kai mėlynas erškėtis debesį sijoja
Išaukštintu dangaus krantu...