Bijokitės pabaisos iš už jūrų marių tolimųjų,
Niekieno nematytos, tik kvailių apšnekėtos.
Paskleistas gandas, vis labiau gendantis telefonas.
Ir ji tikra, bijokitės — ji jau visai šalia...

Galinga, stulbinanti propagandos mašina
Važiuoja ir, rodos, niekur nestoja, o gal tada,
Kai jai ranka pamoji, šypsena tą nelabąją palydi...

Gal geriau atsimerkt tiesiog pagaliau:
Nėra pabaisų, kurios nuo mūsų nepriklauso,
Pamąstyk, kitaip pats ja tapt gali...