Gražu,patiko labai.

Apie tartį ir rašybą reikia ten tartis, kur kūriniai ir pavyzdžiai, o ne nukišti aktualiausią reikalą kažkur į užkaborį, kur nelabai kas ir užeina. Praktinė būtinybė – kad tarmiškai rašantį visi lietuviškai kalbantys gerai suprastų ir girdėtų. Kad aukštaitis žemaitį suprastų ir balsu pakenčiamai perskaitytų, pasistengęs, ir atvirkščiai. Kol kas – toli iki tokios idilijos. Antai, „Samogitios“ propaguojama rašyba tinka tik mokantiems žemaitiškai.

Puiku.O dėl tarties perteikimo, manau, tarmių metais reikėtų išsikalbėti diskusijų skyriuj.

liuks!

Juozapava. Pritarti belieka visų gražiems žodžiams apie Jūsų tarmiškus eilėraščius. Jų ne tik kalba, jų ir siela aukštaitiška.
Tik trukdo rašyba, ji nenuosekli, daug kalbos ypatybių palieka už borto. Aš moku perskaityti „Kiteip“, bet ir tai kai kur suabejoju. Pvz., ažustūmis: sakyčiau „ažustūmįs“, bet gal Jūsų kraštely kaip ir „ažustūmìs“ taria? Sistemingai žymint netektų abejoti. Pusilgius geriau žymėti kaip ir ilgus, tai kitatarmiui nepakenks... Dabar, jei aš suabejoju, tai Spilgutei garsiai skaitant gali gautis komedija.
Netinka ilgumus žymėti nosinėmis ten, kur jos nepriklauso, tai painioja. „Kol ažušals“ yra daugiau nepagrįstų nosinių. O jau „Pą“ atrodo visai juokingai.
Kad galėtų panašiai paskaityti žemaitis, reikia beveik visur minkštumus, kietumus nurodyti. Neseniai apie tai rašiau esė, čia visko nepakartosiu. Man atrodo, tiksliau būtų užrašius taip:
Preš degunčių vakarā saułį. Vėl‘, ažkliūt‘, ištirpįs.
Dar norėčiau sakyt savįs, tavįs, bet tai jau ne rašybos dalykas.

Puikiai...

Man Jūsų žodį skaityt ne sope, a patieka, ba jam durys cekavai neažustumtas , a plačiai atadarytas. Su švintem.

Mielas, jausmingas eil. Kad ir kiteip, vysa supratau :)

Ale jau visa kiteip... Tik sopa žodis giliai...

Lyg kažkas slapčiausias širdies kerteles atidarinėja...
Ačiū.