Tartum vaikystės sūpynė
Mano dienų keliai —
Viskas aplink susipynė...
Dūzgia it aviliai
Mintys, jausmai... O ir žmonės —
Labas tik, ačiū, sudie...
Krenta lyg lapai svajonės —
Kur ta didžioji raidė?
Daugtaškiais taškosi lietūs —
Sakiniui žemė slidi.
Pabaigą jeigu palietus —
Pradžią iš karto randi.
Tartum vaikystės sūpynė
Mainos kas dieną keliai —
Pėdos dar niekad nemynė
Kietą asfaltą giliai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2013-01-06 23:10:34
Lengvas, tačiau su gilia prasme
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-01-04 18:22:30
Ritmas – gal, rimas – ne :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-12-24 14:35:13
Išsakyta viskas: mintys, jausmai ir atsiminimai...
Te būna jie tik šviesūs ir šilti. Gerų Kalėdų
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2012-12-24 13:40:41
,,Pėdos dar niekad nemynė
Kietą asfaltą giliai..." tai jau tikrai. Išandyta.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2012-12-24 13:13:07
prasmingas kūrinys. Štai kaip galima tvarkingai sudėti į posmus žodžius ir atskleisti gilią mintį bei tikrus jausmus be visokių pseodointelektualių žaidimų.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-12-24 12:14:57
Čia tiek daug sugrįžimų...
Tegul jie būna tik šviesūs...
:)
Vartotojas (-a): beveidė
Sukurta: 2012-12-24 01:09:53
Gražus eilėraštis.
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-12-24 00:18:12
nors žmonės sako, gražu, gerai kai spalvinga. O kaip iš tikro...