Iškarpos

Parsineši
Žibančią lapo skiautę
Klijuoji greta kitų
Dėlioji spalvingą mozaiką —
Iš visų kažkada mylėtų
Tebemylimų, nepamirštamų
Ir pamirštų.
Dar daug kartų girdėsi
Kad tai tavo stebuklas —
Nes mylėti tiek
Neatseikėta mums.
Bet ir sniegą atseikėja juk
Su kastuvu arba buldozeriu
Kartais žiemos lengvutės kaip pūkas
Arba kietos lyg žvilgantis plienas.
Akimirkos tavo —
Blyksniai, žvilgsniai
Iškvėpto balso virpėjimas
Net ne žodžiai
Tik raidės gal —
Suklijavus viską:
Po lapą, po skiautę, po iškarpą
Pamatysi gyvenimą
Kur buvo mylėta
Kitaip nei įprasta —
Ne tiesėm, ne linijom
Tik trupiniais.
Laukinė Obelis

2012-12-22 19:24:44

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2012-12-23 14:07:22

Taip švelniai ir šventiškai sudėliotos iškarpos... trupiniais...
Tik man užkliuvo eilutė „Su kastuvu arba buldozeriu“... gal jos net nereikia.
:)

Anonimas

Sukurta: 2012-12-23 05:49:02

trupiniais... išties... ir atmintis žmogaus tokia - trupanti...

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2012-12-23 03:07:56

ir ilgas (o čia – tik iškarpos!)...

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2012-12-22 23:59:12

gilus eilėraštis.