Naktie naktie, speiguotoji naktie,
Nebūki pamote, šiąnakt nebūki.
Juk būna laikas — gaila net žvėries,
Sušalęs nieks miške neturi žūti.

Mėnuo, prašau nežvelgti abejingai,
Tavo sidabras žemei šaltas.
Žmogus joje juk gali būt laimingas,
Nors taip dažnai jis vienas kaltas.

Erdvių gelmės mintim mums niekaip neaprėpti,
Per daug silpni jos paslaptis suprasti,
Tik gera taip išeit ir pro egles žiūrėti
Į begalybę šią speiguotą naktį.