Norėčiau iš saulės dalelės padaryti tau gėlę,
Nedeginančią, o šviečiančią taip pat gražiai.
Net ir naktį, ypač tą, kai tau reikia...
Norėčiau drauge mėnulį apkabinti
Ir tuo pačiu iš arčiau žvaigždes pamatyt,
Galbūt kažkurioje iš jų ir apsigyventi...
Norėčiau su tavimi įdomų paveikslą ant sienos pasikabinti,
Ne kad kabėtų, o kad norą kažko siekti nuolatos primintų,
Ir gyvenimas iš mūsų šypsenų nesugebėtų atimt...
Norėčiau, kad mes kartu apsilankytume laimės svečiuose.
Tikra šeimininkė ant gerų svečių niekad nepyksta,
Pavaišintų dar daugiau nei tikėtumėmės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2012-12-21 21:32:12
labai taikli paskutinė eilutė, ypač jos pirmas žodis. Kūrinio apoteozė.